Kada ir kaip vaiką mokyti užsienio kalbos? (43)

Antrosios kalbos mokymasis vaikystėje labai gerai veikia vaiko raidą ir sukuria pagrindus geresnei vaiko ateičiai. Ir ne tik todėl, kad užsienio kalbų mokėjimas pats savaime yra privalumas.

Tyrimai rodo, kad dvi kalbas mokančių vaikų už atmintį ir dėmesių sutelkimą atsakingų smegenų sričių nervinis audinys yra tankesnis. Dvi kalbas mokantys vaikai turi geresnius pažintinius ir analitinius gebėjimus, yra kūrybiškesni, jiems geriau sekasi tikslieji mokslai. Be to, jie lengviau išmoksta ir kitas užsienio kalbas, o tas kalbas, kurias išmoksta iki 6-7 metų amžiaus, paprastai jaučia ir supranta taip pat gerai kaip gimtąją.

Kaip vaikai mokosi antrosios kalbos?

Vaikai antrąją kalbą gali išmokti gyvendami dvikalbėje aplinkoje arba tikslingai jos besimokydami (darželyje, mokyklose ar namuose). Dvikalbėje aplinkoje kalbų vaikas gali išmokti dviem būdais: mokydamas jų vienu metu arba paeiliui.

Ankstyvoji dvikalbystė. Šiuo būdu kalbos išmoksta vaikai iki 3 metų amžiaus, gyvenantys dvikalbėje aplinkoje ir turintys pakankamai galimybių girdėti abi kalbas ir jomis bendrauti. Dažniausiai tokia galimybė pasitaiko mišriose šeimose, kuriose mama kalba viena kalba, tėtis – kita. Tokiu būdu dviejų kalbų vaikas mokosi ir imigrantų šeimose, jei turi galimybę anksti pradėti lankyti darželį ar turi kitų bendravimo negimtąja kalba galimybių.

Paeilis mokymasis. Taip kitos kalbos išmoksta kiek vyresni vaikai, jau perpratę ir išmokę gimtąją kalbą ir patekę į aplinką, kurioje dominuoja kita kalba (pavyzdžiui, išvykę gyventi į kitą šalį ar nuvesti į kita kalba kalbančių vaikų darželį ar mokyklą).

Ankstyvoji dvikalbystė

Prisiminkite, kad vaiko kalbos raida prasideda daug anksčiau, nei vaikas pradeda kalbėti. Jau per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kelių kalbų aplinkoje gyvenančių vaikų smegenyse kiekvienai iš kalbų susikuria atskiros sritys, leidžiančios jas atskirti ir jų nepainioti. Pirmąjį pusmetį skirtingų kalbų vaikas mokosi panašiu tempu, kurdamas kiekvienos jų garsų "duomenų bazę".

Kiek vėliau, nuo 6 mėnesių, vaikas gali pradėti rodyti polinkį vienai iš jų (paprastai tai, kurią girdi daugiausiai ir/arba tai, kuri jam yra paprastesnė). Šiuo tarpsniu labai svarbu, kad vaikas turėtų vienodai galimybių bendrauti abejomis kalbomis – tik taip užtikrinsite tolygų kalbų mokymąsi. Kuo labiau bendravime su vaiku dominuoja viena iš kalbų, tuo prasčiau jis išmoksta kitos.

Jei gyvenate dvikalbėje šeimoje, laikykitės principo „Vienas tėvas – viena kalba“. T.y., jei mamos gimtoji kalba – lietuvių, o tėčio – vokiečių, mama su vaiku turėtų kalbėti tik lietuviškai, o tėtis – tik vokiškai. Tai nėra paprasta užduotis, reikalaujanti tėvų kantrybės ir nuoseklumo!

Paeilis kalbų mokymasis dvikalbėje aplinkoje

Paeilis kalbos mokymasis gali kelti vaikui didesnį stresą, ypač jei vaikas yra sunkiau prisitaikantis prie naujovių ir į kitos kalbos dominuojamą aplinką „įmetamas“ staiga. Kaip greitai vaikas išmoks antrosios kalbos priklauso tiek nuo aplinkos veiksnių, tiek nuo asmeninių vaiko savybių ir motyvacijos.

Į kitakalbę aplinką patekęs vaikas pradžioje greičiausiai bandys susikalbėti savo gimtąja kalba, ir, supratęs, kad ji „neveikia“ greičiausiai visiškai nustos kalbėti ir bandys susitarti neverbaliniu būdu (gestais, mimika). Per kurį laiką perpras trumpus, nesudėtingus, dažniausiai girdimus žodžius ir jų junginius, ims juos kartoti. Su laiku, sakiniai ilgės, vaikas ims kalbėti vis taisyklingiau, plėsis vaiko žodynas.

Jei gyvenate kitakalbėje aplinkoje, kalbėkitės su vaiku tik gimtąja kalba, ypač jei patys tos šalies kalbos gerai nemokate ar kalbate su akcentu – taip vaikas neperims Jūsų klaidų ir greičiau išmoks taisyklingo tarimo ir gramatikos. Nesibaiminkite: žaisdamas su kitakalbiais vaikais, pradėjęs lankyti mokyklą ar darželį, anksčiau ar vėliau kalbos jis tikrai išmoks!

Tikslinis kalbos mokymasis

Tokiu būdu dažniausiai mokomasi ugdymo įstaigose per specialias užsienio kalbos mokymosi programas. Iš visų trijų būdų, šis yra pats sudėtingiausias, nes vaikas turi gerokai mažiau progų natūraliai pabendrauti su tais, kuriems ta kalba gimtoji.

Jei gyvenate Lietuvoje ir norite paskatinti užsienio kalbų mokymąsi, leiskite vaikui žiūrėti filmukus užsienio kalbomis, dainuokite kartu daineles, skaitykite knygeles (jei patys kalbą mokate pakankamai gerai ir Jūsų tarimas geras). Keliaudami į užsienį skatinkite vaiką bendrauti su kitais žmonėmis: pamokykite jį pasisveikinti, padėkoti užsienio kalba, parepetuokite, ką reikėtų sakyti norint nusipirkti ledų.

Kalbos mokymosi mitai

Vaikai kalbų išmoksta natūraliai, be pastangų. Vaikai yra labai imlūs, tačiau tam, kad jie imtų, jie turi turėti ką pasiimti iš aplinkos: jei vaikas neturės progų bendrauti viena ar kita kalba, jis jos ir neišmoks. Tad tėvams tenka atsakinga užduotis tokias progas sukurti.

Dvikalbėje aplinkoje gyvenančių vaikų kalbos raida vėluoja. Objektyvių tyrimų duomenys rodo, kad tai tėra mitas, o kalbos raidą labiausiai lemia vaiko savybės ir artimiausios aplinkos pastangos ugdant vaiko kalbinius gebėjimus. Dar daugiau, kuo jaunesniame amžiuje vaikas pradeda mokytis kalbų, tuo geriau jis jas išmoksta. Į kitakalbę aplinką pakliuvę vaikai kuriam laikui gali nustoti kalbėti, ir tai gali suneraminti tėvus, tačiau tai yra visiškai natūralus etapas, kuris tikrai praeis.

Dvikalbėje aplinkoje gyvenantys vaikai painioja kalbas. Toks įspūdis gali susidaryti, nes kartais šnekėdami viena kalba vaikai įterpia kitos kalbos žodžių. Taip nutikti gali dėl dviejų priežasčių: arba vaikui paprasčiau ištarti kitos kalbos žodį arba jis pritrūko žodžio vienoje kalboje, todėl pakeitė jį atitinkamu kitos kalbos žodžiu. Dėl to nerimauti nereikia: tobulėjant vaiko kalbiniams įgūdžiams ir plečiantis žodynui, šis „painiojimasis“ išnyks.

Neverta mokytis kalbos, kurios neprireiks. Pirma, niekada negalite žinoti, kokių kalbų prireiks jūsų vaikui. Antra, visada prisiminkite, kad vaikui kalbos mokymasis yra kur kas daugiau, nei tik kalbos mokymasis: tai jo smegenų mankšta! Nuolat priminkite sau ir vaikui kalbų mokėjimo teikiamus privalumus: bendravimo laisvę keliaujant, žiūrint filmus ar skaitant knygas. Net ir „nepopuliari“, aplinkiniai nesuprantama kalba gali praversti. Pavyzdžiui, ji puikiai tinka šnipų žaidimams ar dalijimuisi paslaptimis net ir kitiems girdint!

Tad net jei buvote nusprendę, kad Jūsų vaikui vienos ar kitos kalbos neprireiks, persvarstykite tai dar kartą. Kad ir kokia kalba tai būtų, nei jūs, nei jūsų vaikas tikrai niekada nesigailės jos išmokęs. Atvirkščiai, jūs visi tuo mėgausitės ir didžiuositės!